Reinkarnacija

Reinkarnacija (lot. reincarnatio 'sugrįžimas į kūną') - tariamas reiškinys, kai esminė žmogaus dalis (siela ar dvasia) po jo mirties įsikūnija į kitą žmogų, paukštį ar gyvūną. Kitas šio reiškinio pavadinimai yra metempsichozė arba persikūnijimas.
Daugiausiai praeitų gyvenimų prisiminimų yra ištyrinėjęs Virdžinijos universiteto profesorius Ianas Stevensonas, kuris tam paskyrė 40 savo gyvenimo metų. Kiekvienu atveju jis metodiškai užsirašinėjo vaiko teiginius apie praeitą gyvenimą, rasdavo mirusį žmogų, su kuriuo, jo nuomone, vaikas save susiejo, ir tikrino, ar praeito gyvenimo atsiminimai atitinka faktus. Taip pat ieškojo sutampančių apgamų ir įgimtų vaiko defektų, kurie panašūs į atitinkamo mirusio žmogaus žaizdas.Pakankamai tipiniame Stevenso nagrinėtame atvejyje berniukas iš Beiruto kalbėjo apie mechaniką, kuris žuvo avarijoje. Pasak kelių liudininkų, berniukas pasakė vairuotojo vardą, tikslią avarijos vietą, mechaniko seserų, tėvų, pusbrolių ir medžioklės draugų vardus. Visa tai sutapo su keli metai prieš berniuko gimimą mirusio vyro gyvenimu. Jokio mechaniko ryšio su berniuko šeima nebuvo rasta.Daug užhipnotizuotų žmonių spontaniškai atsimena praeitus gyvenimus. Reikia pasakyti, kad hipnozės metu kilę prisiminimai dažnai tebūna fantazijos, nors patys užhipnotizuotieji tiki jų teisingumu. Be to, pasakojimai dažnai būna migloti ir apie pernelyg senus laikus, kad būtų galima objektyviai patikrinti. Todėl hipnozės metu gauti įrodymai yra mažiau patikimi.
Kai kurie skeptikai teigia, kad tariami reinkarnacijos įrodymai kilo iš pasirinktinio mąstymo, dėl kurio tyrėjai nesąmoningai kreipia dėmesį tik į tuos rezultatus, kurie patvirtina jų teoriją. Vaikų prisiminimai kildinami iš saviapgaulės, nesąmoningų prisiminimų (ko nors perskaityto), psichologinio netikrų atsiminimų fenomeno, atsiradusio dėl per stipraus tikėjimo savo pažiūromis ir, šiuo atveju, sielos mirties baimės. Be to, nėra jokių įrodymų, kad vyksta kokie nors fizikiniai procesai, leidžiantys asmenybei išlikti po mirties ir nukeliauti į kitą kūną. Bet dalis skeptikų, tarp jų Karlas Saganas, mato tolimesnių tyrimų poreikį.